Negaliu. Tuoj nušoksiu nuo proto galutnai, kodėl pas mane kambary nėra minkštų sienų?? AARGGHHHHHHHHHH!!!! Puiki diena:
Vakar visą vakarą apsimetinėjau, kad kosčiu, bet mama iš ryto vistiek į mokyklą išvarė.
Dienos dalis mokykloje- CENSORED .... PYP... PYP... rahskd ..... ARGH!! =TECHNICAL PROBLEMS=....
O dabar galų gale visiškai nusidobiau! Kam aš į tą deviantart'ą lindau? Netyčia užtikau Chrono Crusade OP, o po ja kaip tyčia kažkokia alpstanti fangirl įdėjo žodžius. Maždaug 15 minučių niūniavau vis iš naujo ir iš naujo... Kiek tik tas gabalas, tiek man akyse stovi raidės THE END, kai baigėsi "Chrno Crusade". Turbūt tada labiausiai ir žliumbiau, kai pamačiau tą nelemtą užrašą. Tada, durnė, nuėjau į YouTube ir norėjau kenshiną pažiūrėt, ir užsiroviau ant OP! Tada dar 15min. dainavau , O dabar, galų gale, man reikia kur nors išlieti savo:
P Y K T I S
N E V I L T I S
N E R I M A S
B A I M Ė
I S T E R I Š K A S J U O K A S
A R K L I O Ž V E N G I M A S (jei aš arklys, tada keira mano kanopa )
K I K E N I M A S
Į K V Ė P I M A S *


* Įkvėimu vadinu - kai staigiai niekas aplink pradeda nerūėt, ta banali visuomenė, pižonai, fyfos,mokytojai, mokykla, gyvenimo rėmai ir t.t. ir pan. Kai taip viskas užknisa, kad atrodo pabėgsi nuo visų žmonių ir sėdėsi miške, kur nesišlaisto jokie savimylos, kritikai ir t.t. Tokia būsena mane aplanko maždaug kartą per savaitę, dažniausiai kai būnu viena(-as) kur nors miške arba klausausi muzikos. Atrodo paimtum ir visą žemę sutraiškytum kaip vabalą, kad daugiau neužknistų ir negadintų mano gyvenimo.

P.S. Kai rašiau visą šitą mėšlą mano nuotaikos pasikeitė mažiausiai 4 kartus, pirmą kartą jau maniau, kad pasiekiau aukščiausią nuprotėjimo tašką ir tuoj mano kraujai, kaulai, lašiniai ir mėsos skiautelės išsitaškys ant mano naujo laminato, nublukusių sienų, ir aptaškytų nežinia kuo lubų.

P.S. Įkvėimas - WTF? kodėl man iš jo daro smile?

Aš išgyvenau šita gyvenimo krizę. Pradedu atsigauti. prieš minutę atsipeikėjau po to trumpalaikio proto nučiuožimo.

The shape of our future
The shape of all our history
And out of the confusion
Where the river meets the sea
Came things I'd never seen
Things I'd never seen

Aš jau Vilniuje, tiksliau užmiestyje, tupiu su žiauriai mane nervinančiu lėtu internetu ir negaliu atsiverst jokio pick'o, nes krauna pusė valandos. Be to, lėtas ne tik netas, bet ir kompas nekoks. Naujasis tai mieste liko, ošitas senas, katik ekrnas nušvito žaliai...
Nusprendžiau parašyti paskutinę žinią šiais metais, nes grįšiu (jei iš vis pavyks) vieną dieną prieš naujuosius 2007.
Sėdžiu su apgailėtinai juokinga (bet man ji patinka!) raudona kepure, kuri turi akis, ausis ir briedžio ragus. Likimo ironija. Metų pabaigoje užpuolė briedžiai.
Kapas. Man šakės. Dr nieko nesusikrovėm, namai apversti, daiktai išmėtyti ir sugrūsti, o kelionė jau rytoj!...
P.S. Dar vis geriu "Fervexą". Jis visai nepadeda, tik glumina mane savo šlykščiu skoniu ir pernelyg saldžiu citrinų kvapu....
P.S.2. Pranešu Raito 2-ajai: Nuo rytojaus vakaro (t.y. 2006.12.23) nepavyks susisiekti...

Čia geras klausimas. Niekada į jį neatsakysiu. Galbūt, pasak Bliūmo, nereikia visko taip dramatizuoti kaip Lolai. Gerklę po truputį baigia skaudet, jau nusižvengt žmoniškai galiu, čia to pragariško "fervex" dėka. Jo skonis kaip supuvusios citrinus su cukrum. Tokios citrinos neragavau, bet greičiausiai skonis panašus. Už "fervexą" šlykštesnis tik "Theraflu" (kaip rašosi?). Dabar galiu būti "fervexų specialistė... "What's that voice we're hearing? We should be sleeping..." - va kokie gražūs ir tinkami mano būsenai apibūdinti žodžiai.Katik atsikėliau, nusnūdau netyčiom...
Kažkaip nežinau ka čia dar parašyt. Klausau Dianos Krall. Koks kaifas po tokios ilgos pertraukos, vos nemiriau, mažai trūko.
Kodėl man atrodo, kad mano bonsui galutinai pareina? Jau visą mėnėsį meta lapus, bet niekaip nenumeta (f** kaip gražiai dainuoja).
Vakar neiškentėjau ir kalendoriuje sausio mėnesį atsiverčiau, tada pusė valandos žvengiau, nes ta japancė kalendoriuje kažkuom primena Frodą... Gal dėl to gana laisvo kuodo? Karališkos šeimos geiša...

Man galų gale kompą sutvarkė. Ne visą, dar visokių tragiškų kodekų reikia parsisiųst, video nepaleidžia (anime negaliu žėt, nu f... ) Parsisiunčiau naują Loreenos McKennitt albumą ir negaliu klausyt, nes rar negali išskleist. Dar vienas nepakartojamai nuostabus dalykas: nemoku kalbos pakeist. Nu aš ją pakeist galiu, bet nemoku tų greitų klavišų nustatyt, kai reikia padėt šauktuką arba kai rašai e-maila negali to a ženkliuko padėt. Bet esu ganėtinai patenkinta nauja operacine. Gražus pavadinimas . Gerai tik tai, kad kol kompo nebuvo turėjau laiko skaitymui, perskaičiau vieną knyga, vieną pabaigiau. Perskaitytoji knyga vadinasi "Prisiminimų dėžutė". Jau svajoju kaip ją skaitysiu antrą kartą, likau sužavėta. Labai ydomus ir originalus rašymo stilius, iškart užkabliavo savo pasakojimų ir apmąstymų gausa... Pradiniai įvykiai gal kiek nuvalkioti, bet jau po pirmo skyriaus nuomonė pasitaiso ir ryte ryji puslapius (kodėl man pastarieji žodžiai asocijuojasi su shinigamiais ir obuoliais?). Nu sunku apibūdinti. Pasirodo tai vienintelė Margaret Forster knyga išversta į LT kalbą, baisiai nusivyliau. Dabar pradėjau skaityti tėvą Brauną. Jau pirmo apsakymo pabaigoje paminėjo "geriausią pasaulio detektyvą" ir bežvengdama springau. L. DN man gyvenimą suėdė. Ir sėkmingai ėda toliau. Aš dar tik 81 chaptery, o vietoj to, kad skaityčiau sėdžiu čia jau visą dieną ir plečiu savo favorites'ų ratą. Ko tik čia nerasi. Nu gerai manau jau pakankamai daug klaidų pridariau, reikia užsikišt.