puodukas

 :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph: wwweeeeeeeeee :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph: :rudolph:

Saugokis Žaliosios nevidonės. Žvarbią rudens popietę ta panelė ilgu geltonu lietpalčiu nutvers tave už skverno, išsiurbs visus tavo energijos lašelius, nutrauks visas vaizduotės gijas, išleis visas žėrinčias mintis ir subers barzdukams atsiminimus. Kai tavo galvoje liks tik geltona migla, ji kvatodama pranyks salotinėje ąžuoliukų giraitėje. Paskutinį kartą atmes ilgas žalias garbanas ir nė nežvilgtelėjusi atgal žengs iš šios planetos. Tu gulėsi ant miško samanų nežinia kiek laiko

Mano išblyškusioji draugė, mirtis išvaduotoja, yra drąsios širdies. Jai smagu joti erdvėje ant įkaitusių armotų sviedinių. Ji čiumpa už pakarpos šnypščią granatą ir juokiasi, kai ji sprogsta ir subyra į skeveldras. Ji šoka su vaiduokliais kapinėse ir nevengia ligoninėse maro palatų, bet ji dreba, priėjusi prie teisingo žmogaus namų slenksčio, priėjusi prie gero žmogaus vartų. Nes ji nenori, kad ją sutiktų su ašaromis, o tyliai džiaugdamiesi, nes ji išlaisvina sielas i&#1